čia yra post scriptumas vakar nakties postui „Teo, duok deguonies. Tu gali„ arba protingų žmonių komentarų srautas. Read the rest of this entry »
Author Archives: galibuti
Teo, duok deguonies. Tu gali.
Už Europos digitalizaciją atsakinga olandų komisarė Neelie Kroes (kaip mūsų Šemeta, tik ji yra labai krūta) sako, kad broadbandas yra digitalinis deguonis, be kurio visi nusprogsime. Ir kad Europa įkišusi virš 7 milijardų į tas deguonies pagalves, ypač rūpinasi atokesnėmis vietovėmis. Darželiuose vieną tokią po langais ir turim, ale dūstam ir negalim pasinaudoti.
Kai sėdžiu savo kaime ir žiūriu pro savo langą 60 metrų atstumu matau kelią Marcinkonys-Druskininkai. Palei kurį eina plačiajuosčio interneto kabelis. Ir kyla man klausimas: kai šitas va plačiajuostis yra taip vat ranka pasiekiamas – kodėl mano kaimo bendruomenė turi dusintis su Edge‘u? Kai man kyla klausimai, aš ieškau atsakymų. Papunkčiui: Read the rest of this entry »
Tarakonai
Susirinkom šiandien managemento awaydėjuje [1]. Koučius toks atvažiavo, britas, Sidnėjaus olimpiados aukso medalininkas aštuonviečių valčių rungty. Protino mus tema „How to make your boat go faster“. Stojo interaktyvus momentas. Parodė skaidrę su tarakonu. Read the rest of this entry »
Le Corrège – sveiki atvykę pas Nancy
Turėjau ofisą, pro kurio langą galėdavau perskaityti priešais esančio kabako pietų pasiūlymus, nes Nancy [1] juos išrašydavo ant lentos, kurią išstumdavo prie perėjos kaip tik man po langu. Po to išsikėlėm kitur, tai lentos nesimato, bet pas Nancy į Le Corrège [2] kartais pargrįžtu. Tiesa tik pietauti, bet, anot tinklapio, ketvirtadieniais ir penktadieniais čia galima ir vakarieniauti, tad kokiems nors komandiruotiesiems, nusėdusiems viešbučiuose apink Šumano žiedą (populiarus pasirinkimas, nes komandiruotieji dažnai turi reikalų šiame rajone) gal visai ir nieko variantas, kai Grand Place ir žuvų gatvė [3] jau turistiškai apvaldyti.
Kol nepamiršau : į Le Corrège būtina paskambinti ir užsisakyti staliuką. Nes stalų ten nedaug, o įstaigų su išalkusiu kontingentu aplink pakankamai. Ir dar dėl tos pačios priežasties ateiti ten geriau tarp 12:30 ir 13:00, nes Nancy yra olandė, todėl stačiokiškai teisinga ir aptarnauja ne pagal ten kokį myliu/nemyliu, o first come/first served. Tai jei ateisi paskutinis, tai paskutinis ir gausi, o virtuvėj jos vyrelis sukasi vienas, jei pasiseka – dviese su kokiu gizeliu.
Mes ten ėjom keturiese – malonu su savo vyru perpiet susitikti ir dar porą ponių, seniai matytų, išsikvietėme. Įtariai į mane žiūrėjo, jų patiekalus telefonu pliauškinančią, bet liepiau netrukdyti ir nekreipti dėmesio, sakiau, čia toks mano projektas. Projektus Šumano žiedo apylinkėse gerbia.
Iš išorės kabakas atrodo paprastai, nes ir yra paprasto gyvenamojo namo pirmame aukšte:
Aš irgi važinėju motociklu, tiksliau motoroleriu. Bet mano yra šokoladinė Vespa, tai čia kažkieno kito.
Apie pašaukimą valdiškai tarnybai: pasitikrinam moralinius giroskopus
Epigrafas Nr.1 (trumpas): Valstybės tarnyba ne tiems, kas neturi vaizduotės irba stuburo.
Epigrafas Nr.2 (ilgas): Tau reiks vaizduotės, kad aprėptum, kiek konkretaus poveikio visuomenei, ekonomikai ir visam pasauliui turi mažytis viešosios valdžios žingsnelis. Tau reiks vaizduotės, kad suvoktum, kaip tavo judinamas mažas sraigtelis sąveikauja su likusia mašinos dalimi. Dažnai teks prisiminti Čerčilio maksimą: “niekada, niekada, niekada nepasiduok”.<Valdiška tarnyba> yra pasirinkimas tų, kam ne vis tiek, ir kieno moralinis giroskopas leidžia išlaikyti protinį ir analitinį stabilumą, kai visi aplinkiniai šias savybes ima praradinėti ir dėl to kaltina būtent tave. Tai vertybėmis grįstas karjeros kelias, ir ego ten ne karalius. Asmeniniame gyvenime ir etiniuose pasirinkimuose būna laikas, kai turi liautis vykdęs įsakymus. Taip pat ir viešajame sektoriuje: tik čia dar turėsi kasdien taikstytis su tuo, kad tavo geriausi patarimai tik švelniai koreguos, o ne lems kuria kryptim eina visuomenė. Ir jei negali susitaikyti su sprendimu, kuris tau neatrodo geriausias, o po to dar ir nepriekaištingai jo įgyvendinti – valdiškos tarnybos patirtis pačiam bus skausminga.
Robertas Madelinas, Europos komisijos DG Connect generalinis direktorius[1]
AŽERTY: uždaros Lietuvos institutas
Geri tokie buvo laikai, kai matrosai apie klaviatūras nuomonės neturėjo, tai niekas netemdė lengvabūdiškų santykių
Nekaringa esu moteriškė ir noriai paklūstu vyriškiems autoritetams, o jei dar lakūnas koks ar škiperis su liemene, tai ir išvis labai man norisi, kad jis būtų teisus. Kad galėčiau aš jojo teiginiais remdamasi paaiškinti sau ir kitiems iki tol atrodžiusius nelogiškus pasaulio atspindžius. Bet kai šįryt mano darbinis kompas naktį permigravęs į Windows 7 ir Office 2010 pasitiko mane AŽERTY kaip vienintele lietuviškos klaviatūros opcija, tai niekaip neišeina man sutikti su +Egidijaus Nasevičiaus (man jis patinka su visa jo #Valensina) kategoriška burvedine nuomone, pagal kurią AŽERTY yra gėris, o kas taip nemano, tai tie idiotai. [1] Read the rest of this entry »
Popietiniai asociacijų šaukštai: Uklė-Leningradas
Nepaspėju aš su G+ realiuoju laiku… Palaižau naktimis, kai anei man jėgų bebėr diskusijon veltis, anei daug šansų, kad kas nors mane anam gale išgirs – laiko skirtumas su tėvyne valanda, bet ta, kur lemtinga.
Tai dabar paskalambysiu savo šaukštais, absoliučiai po pietų (savaitė kaip), ir pasisakysiu čia Edith Cavell ir grupės Leningrad klausimais. Argi galėjau įtarti, kad alendeloniškasis +Liudvikas Andriulis užgaus mano jautriausias stygas – šiaip jau nei generaciškai nei socialiai ypatingai nepersidengiam, o bet yra universalių trigerių, pasirodo. Jei dar neaišku, tai kalba eina apie oxujliežuvio +LA įrašą sūnaus Kosto pirmųjų gimimo metinių proga, tekstas minkštas ir smagus, vienas malonumas būt buvęs pasharinti, bet pasirodė skirtas limituotai auditorijai. Tai, viena vertus, pasijutau ypatinga, į tam tikrus limitus patekusi, kita vertus turiu dabar dalytis asociacijomis iš teksto, kurio negaliu parodyt, be ryšio biški gaunasi. Read the rest of this entry »
Vieno kryžiaus istorija. Efektyviau nei LESTO
Kadangi prieš kelias dienas buvo vieno nago istorija, tai galėčiau sakyti, kad pradėjau vienų istorijų seriją. Net jeigu serija bus tik iš dviejų elementų, nes su serijiškumu ir kitokiu reguliarumu turiu problemų.
Dauguma mano istorijų (ne tai, kad daug jų būčiau užrašiusi, bet galvoje įvairios sukasi) iššauna iš po g+ gaiduko. Paskaitau, pvz, kad Skirmantas Tumelis giriasi per audrą nesnaudžiančiais Šeškinės kaimynais, ir negaliu susiturėti nepasakiusi, kad mano kaimynai, be to, kad yra tikri KAIMynai, t.y. iš mano KAIMo, irgi neprastesni. O bendrai tai ir nelygintini, nes Šeškinėje žmonės per lango stiklą žaibus ir lašus besiritančius meniškai pliauškino, o mano kaimynai stulbinančiai operatyviai susidorojo su škvalo padariniu. Apie tai mano smartfotoreportažas. Read the rest of this entry »
Vieno nago istorija (trys žąsys)
Mane apiminėja elitėjimo kompleksas. Pradedu bijoti, kad kokį rytą pabusiu su Bunkės kojomis ar Baukutės balso tembru. Šiaip jau laikau save labai neišpindėjusia moteriške, nežiūrint į vyrą generolą ir gyvenimus užsieniuose. Bet savaitės pradžioje išaiškėjo, kad turiu sąskaitą banke, kuriam kai kurie Lietuvos miesteliai per menki turėti ten savo filialą*. O šiandien nusilakavau nagus ten, kur, tikriausiai eina žmonos tų vyrų, kurie šlipso neperka ant šio kampo, nes žino, kad ant kito galima rasti tą patį už dukart brangiau. Read the rest of this entry »
Kaip jaunas tėvas supermamą išgasdino
Atrodytų, kad pakanka tarptautinės ir lietuviškos praktikos (vat, pvz. Žemaitė su Povilu Višinskiu[1]), kuri turėtų persergėti įmetėjusias motinas nuo viešo žavėjimosi jaunais tėvais. Ką ten žavėjimosi, tiesiog persekiojimo socialinėse mydijose. Bet kas gi iš svetimų klaidų mokosi.
Teks čia prisipažinti, kad atėjau į G+ per @Rokiškį Rabinovičių, o užstrigau šitose vojaristinėse praktikose dėl @Skirmanto Tumelio. Senėjančių supermamų superinfluencerio titulą skiriu jam už Lietuvos politinę pasaką . Kaip gi kitaip būčiau supratusi, ko nori mergaitė?
Tai šitas vat Tumelis vakar panakčiais pašarino Read the rest of this entry »
