Tai yra Deivido Kamerono kalbos apie Europą debesis. Nuobodus, vienok, anei kokios lašišos.
BREXITas yra šiuo metu madingas eurožodis, reiškiantis Br-itų exit-ą, t.y. išėjimą iš Europos Sąjungos. Akyse suraibuliuoja Mozė ir po dykumą besiblaškantys izraelitai – bet tai gal dėl to, kad vakarais su Nr.3 skaitom šeimos Bibliją, vakar kaip tik apie griūvančias Jerichono sienas iš pirminio šaltinio sužinojom.
Kai šįryt negalėjau įvažiuoti į darbo garažą, nes kelią pastojo didžiuliai geležies vartai* – iškart pagalvojau: BREXITas. Mat dirbu trikampiame pastate, kurio dvi kraštinės priklauso baronienei Ashton, aukščiausias Europos pareigas užimančiai britų pareigūnei, kuriai BREXITo termino gimdytojas Kameronas, man rodos, pavydi, nes yra kažkaip neatsakingai gaižiai pasisakęs apie tai, kad Europos pareigūnai uždirba daugiau negu jis. Kadangi aš daugiau nei jis neuždirbu, ir šiaip manes jis nepažįsta, tai, manau, turėjo galvoje baronienę.
(čia kitų pavyduolių įkrautas video apie tai, kad baronienė nežino, kaip atrodo Serbijos prezidentas. Jau jūs tai, tipo, visada žinojot…)
Tai va, pagalvojau, išguldė, Deividas, vakar savo triskart žadėtą ir išvakarėse netgi nutekintą kalbą, tuoj ES išsigando britų egzodo, ir uždarė baronienę dideliais vartais. To pagalvojimo patikrint negalėjau, bet prišokau pažiūrėti, ką apie BREXITą galvoja mano kolegos euroinstituciniai britai. Angažuotas tas jų galvojimas:
(Britain threatens to shoot Britain unless Europe does what Britain says. #thespeech)
Man tai kalba pasirodė baisiai ilga ir prastai strūktūruota – mat esu britofilė ir kiek iki šiol esu su jais susidūrus, tai visi suformatuodavo teiginius nepriekaištingai aiškiai – suguldavo į smegenis kaip daina. Iš kurios žodžio neišmesi. Kamerono daina mažiau monolitiška, gal kad gviešiasi Europos à la carte (iš pasirenkamo meniu, o ne kompleksinių pietų).
Gyvename ne kokiame lukašenkiniame režime, todėl quod licet jovi licet et bovi**. Aš irgi tą kalbą permečiau nenuosekliai, tai vaikštau dabar su fragmentuotais įspūdžiais, galvoju, gal pasidalinsiu ir užmiršiu.
1 įspūdis. geekinis:
kadangi turiu skaitmeninę priklausomybę, tai man patiko kad Kameronas piktinasi dėl to, kad vieninga rinka nepilnai galioja paslaugoms, energetikai ir internetams. Ypač į mano online-vartotojiškos sielos dešimtuką kalė sakydamas, kad nesąmonė, jog pirkdamas internetu turi mokėti brangiau vien dėl to, kad esi kitoj Europos šalyje. (Būtų gal dar rūsčiau suformulavęs, jei būtų žinojęs, jog į kai kurias Europos šalis iš kai kurių šalių online parduotuvės prekių išvis nesiunčia.) Bet tai čia kažkaip atvirkščia Brexitui, kaip ir daugiau integracijos norima.
2 įspūdis. lietuviškas:
kalbos pradžioj Kameronas pūtėsi, kad jie vieni tokie su salos mentalitetu: nepriklausomi, tiesmukiški, aistringai ginantys savo nepriklausomybę . Nu ką galiu pasakyti, net mes Lietuvoj turėjom momentų, kai galėjom sau šias charakteristikas prisitaikyti, jau nekalbant –pvz. apie lenkus ar estus. O ir saliečių naujon Sąjungon padavė, gal dar neapsižiūrėjo MP.
Bet stipriausias lietuviškas įspūdis man yra apie tai, kad Kameronas nenorėtų išeiti iš Europos Sąjungos, nes pasiilgtų savo veto teisės.Tuoj man Maironio Čičinskas ausyse suspengė:
Bet Čičinskas apsiniaukęs
Sėdi rūstas, nešnekus,
Ant plikos kaktos sutraukęs
Rūkšlių gresiančius lankus.
“Šimtą rykščių toms mergoms
Atskaityk, Kmita, nuogoms!
Išblaškyt minčių nemoka.
O, tas “veto”, ta naktis
Gal neslėgtų kaip mirtis!..
Kaip negyvos lėlės šoka”.
ES kaip neįgalus šlėktų Seimas kaustomas liberum veto? Ir Kameronas išdraskantis Tarybą nelyginant bajoras Sicinskis iš Upytės ? Nežino, žmogus, kuo viskas baigėsi. Lavono žemė priimt nenorėjo. Aišku, Čičinskas ir kitų nuodėmių ten turėjo, konkretus veto, kaip atrodo, tik triggerino jo nestabilią psichikos būklę. Tiek to, Kamerono prie jo nepritempinėsim.
3 įspūdis. einšteininis-anarchistinis:
Toj kalboj Kameronas vis pajusdavo reikalą pasiteisinti, kodėl čia jis atėjo ir aiškina. Tai visai elegantiškai, mano nuomone, pagrindė, sakydamas, kad didžiausią pavojų Europos Sąjungai kelia ne tie, kas galvoja apie permainas, bet tie, kurie tuos naujus galvotojus apšaukia eretikais. Ir primena, kad per ilgą Europos istoriją eretikai dažnai pasirodyavo teisūs. Hm. Vis dėlto, toli jam iki eretiko ar anarchisto.
O einšteiniška tai buvo parafrazė (be nuorodos) pasakymo, kad problemos neišspręsi tame pačiame lygyje, kuriame ji susikūrė. Daug gromulojo, kad more of the same gali duoti tik more of the same. Think differently, tsakant.
4 įspūdis. Viduramžio-krizinis-eurokratinis, neilgas, bet ant smūgio nelabai net išverčiamas:
The EU must be able to act with the speed and flexibility of a network, not the cumbersome rigidity of a bloc.
Skamba gerai. Ir idėja atrodo teisinga.Bet kaip tą padaryti, įtariu, nė Deividas nežino.
Dar ten visokių bla-bla yra, apie tai, kaip jis nenori gero VIEN TIK Britanijai, gero nori ir britams ir europiečiams. Bet didžiausias nusivylimas, kai eina suprasti, kad visa šita kalba tai toks kaip ir gudrus rinkiminis triukas, sako žmonėms: jei mus antrąkart išrinksite, tai mes iškart susėsime ir barkšt jums – referendumą. Lengva jam tautą, kuri Ilfo ir Petrovo neskaitė už nosies vedžioti. Įtariu, nėra anglų kalboj tikslaus atitikmens: „stulja vpered – dengi potom“.
Ir Tatcher perspjaut jam neišėjo, jei ką:
No! No! No!
Tokios tat mano asociatyvinės glupstvos. O jei rimtai norit susipažinti, tai va versija su komentarais, buvusio spyčraiterio, neapsikentė žmogus. Sako, gali būti istorinė šita kalba, o gali būti ir nulinė. Kaip sako mano tikslusis barometras – arba lis, arba ne.
*net nežinojau, tiesą sakant, kad jie tokie yra, visa laiką būdavo kviečiančiai atvertom pusėm prie sienos priglausti.
** kai mokiausi universitete, tai buvau išmokus, kad, kas tinka Jupiteriui, netinka jaučiui. Dabar jau galiu patarles perdarinėt kad ir į atvirkščias. Laisvas kontekstinis šios lotyniškos frazės vertimas būtų – „jei galima Kameronui, kodėl gi man ne“.
