RSS

Category Archives: kultūra

Fluxus vs Elegija: rezultatas 0:1

Tik spėjau svaigtelti nuo rekordinio (mano masteliais) savo įrašo apie Sokurovo Frankofoniją skaitomumo ir viešo manęs pripažinimo LT taisymosi požymiu:

sokejas_paint

ir gavau autoriteto vėzdu per galvą. Profesorius Delfyje pateikia savo reikalo matymą , o jei kas mato kitaip, tai jų – ką čia slėpsi, ir mano – problema.

Nesusmukau po tuo vėzdu – visų pirma, Profesoriaus požiūris yra visai legitimus. Bėda tik, kad ne visi taip giliai kapsto ir taip plačiai mąsto  (su nuliu ironijos tai sakau). Visų  antra, didžiausias šitos sokuroviškos istorijos liūdesys ir man atrodo neišnaudota dialogo galimybė. “Nepasipasakojome” – paprastai konstatuoja Profesorius ir visiems aišku (aš gi pasakoju apie kažkokius nėštumo testus ir niekam neaišku). Bet aš irgi nelaikau Sokurovo kadriniu propagandistu, greičiau manau, kad jis tiesiog taip galvoja, tai gaila praleistos progos pasipasakojimu bandyt tą jo galvojimą kaip nors biški kryptelt. Ar tiesiog būt pasipasakojus. Dabar belieka Profesoriaus straipsnį tiražuot, kad daugiau žmonių suprastų, kad finalo raudona yra perspėjimas kartu su Europa išsigandusio, o ne gasdinančio.

Bet paskui užtinku internetuose Berlyno dienoraštį, susitikimo su Sokurovu Vingyje liudijmą, iš kurio patiriu, kad ne man vienai šitas reikalas minčių sukėlė visokių. Be to sužinau, kad Vingyje Profesorius krito į Sokurovo glėbį skaityti daugiau

 

 

 
Komentarai įrašui Fluxus vs Elegija: rezultatas 0:1 yra išjungti

Posted by on 2016/08/23 in kultūra, politika

 

Tags: , , ,

Sokurovas kaip nėštumo testas

S_francofonia

Kai laukiausi pirmos dukros, tai bijojau pasaulio pabaigos – kažkoks eilinis žemės susidūrimas su milžinišku asteroidu buvo pranašaujamas, liūdna man buvo galvoti, kad tiek mažai mano vaikiukui gali tekt pagyventi.  Kai laukiausi ketvirtosios – tai jau bijojau rusų:  mašinos važinėjo su Gruziją remiančiais lipdukais ir vežėm kažkokius rūbus į Žvėryną ir patalus, Gruzijos karo pabėgėliams remti. Antrojo ir trečiojo nėštumo detalių neprisimenu, bet kad bijojau kažko, tai taip – todėl iki šiol maniau kad tokios paranojos yra konkreti fiziologinė reakcija.

Nu bet šiandien pažiūrėjau Sokurovo Frankofoniją. Specialiai, beje, iš kaimo važiavom, biški nepatenkinti, kad seansas 21 val., bet šimtas grįžinėjimo kilometrų vidurnaktį vietomis per rūko pieną buvo visai romantiški – man nevairuojančiai bent jau. Bet čia ne apie tą rūką noriu pasisakyti.

Tai  … rusų išminčiaus kino meditacija meno, istorijos ir Vakarų kaltės temomis.“- rašoma apie filmą Kino Pavasario puslapyje.  Man gi nuo jos baisiau nei nuo Gazmanovo. Tas tai lengvai atpažįstamas atgrasus provokatorius, tokio ir neįsileist nei proto daug nei kiaušų stiprių nereikia, o va taip sklandžiai besižiūrinti inteligentiško žmogaus meditacija, apie tai, kad visi kapitalistai vieno kelmo paukščiai ir Rusija jiems tik bendras priešas skaityti toliau

 
Komentarai įrašui Sokurovas kaip nėštumo testas yra išjungti

Posted by on 2016/08/20 in kultūra, politika

 

Tags: , , , , ,

Musée Brut ir kitos asociacijos

Tuo tarpu kai lietuviški tinklai spurdėjo kilometrinių eilių nuotraukom iš muziejų nakties, mes irgi dangstėmės skėčiais eilėje į muziejų su klaidinančias asociacijas keliančiu pavadinimu. Tik spėjau nuvyti LaM iššauktus eurovizijos prisiminimus (nieko prieš Donatą, tiesiog žiūrėjau per RaiUno, su juokingais itališko tviterio komentarais, apie euročiūbus ir šiaip lame lamas, kai sudedi šalia išgūglintus paveiksliukus, nevisai gi be pagrindo):

lama

tai tuoj sekė art brut angliškai išverstas kaip  outsaiderių menas. (Nu ir kaip jums faktas, kad terminą art brut sugalvojo menotyrininkas pavarde Dubuffet?) 

Pusiausaldaus tam muziejui tikrai nelabai ko radom. Prieigose tai visai toks raw – man pasirodė Vildžiūnas – stūksojo. Kai arčiau priėjau, tai pamačiau, kad ne taip jau visai į lankas nuklydau, kitas žemietis, iš Druskienikų: Skaityti daugiau

 

 

 
Komentarai įrašui Musée Brut ir kitos asociacijos yra išjungti

Posted by on 2016/05/24 in kultūra

 

Tags:

Šalin rankas nuo Jogailaitės, arba kur Stokholme miegoti pigu

Kotryna_Eles

Čia Kūtvėla neapsikentė.

Apie Kotryną tuoj tuoj, ber pirmąjam Stokholmo įraše žadėjau, kad papasakosiu, kur čia galima pigiai apsistoti. Laive, kur gi. Užtikau jį tradiciškai maigydama booking.com’ą – patinka, kad jie mane ten genijum laiko, kažkokių tipo spec.nuolaidų duoda – ir šiaip, tingiu keist įpročius, už airbnb pas mus kita šeimos galva atsakingas. Taip pat man patinka, kai recepcija kiaurą parą veikia, nereikia šeimininkų po nepažįstamą miestą gaudyti. Patogiai mėgstu.

Laivą-hostelį Anedin griebiau dėl pigumo ir lokacijos. 260 eur trims naktims trims asmenims (galima buvo ir ketvirtą už tą pačią kainą, bet tada nežinau, kur čemodanus ir striukes būtume dėję) – tiesiai prieš ABBA muziejų, puskilometris nuo Gamlastan =senamiesčio, 40 metrų iki naktimis dirbančio Fotografiska ir 30 metrų iki laiptų, kuriais pakyli į Sodermalmę, tobuliausią Stokholmo apžvalgos aikštelę (Sodermalmė turi ir kitų privalumų, apie kuriuos užsiminsiu vėliau) – nu niekaip ne perdaug. Dar Eurovizijos išvakarėse.

Kajutės be langų specialiai nesirinkau, bet kad kitokių jau nebuvo likę. Pasigailėjau, žinoma: a) kai nėra lango, tai pabudęs neįsivaizduoji, koks paros metas – gaidžiai Sodermalmėje negieda, b) karšta žiauriai ir niekaip nepasireguliuosi. Bet kaip mums neišrankioms, tik permiegoti ir tik tris naktis – bloguoju neminim. Skaityti toliau>>

 
Komentarai įrašui Šalin rankas nuo Jogailaitės, arba kur Stokholme miegoti pigu yra išjungti

Posted by on 2016/05/10 in kelionės, kultūra

 

Tags: , , ,

Lietuviškos kultūros cunamis Briuselyje.

Lietuviškos kultūros cunamis Briuselyje.
tornado-1-1

 

Visai ką tik per Briuselį nuošė lietuviškas kultūrinis cunamis, kurio akin aš patekau, po to man buvo paaiškinta, kad jei daiktas turi akį, tai jis yra tornado, o ne cunamis. Teksto jau nebekeisiu, o nuotrauką parinkau teisingą. Čia skaitykit antrąjį cunamio epizodą, o pirmą ir sekančius du jei norėsit susirasit pagal apačioj esančias nuorodas.

Yra Europos Komisijoje toks Vertimų generalinis direktoratas – trumpinasi DGT, tariasi maždaug kaip „džigitai“. Jų darbas yra versti ES teisės aktus į 24 ES kalbas. Direktoratas yra vienas didžiausių, ir kadangi ten tiek visokių, tai turi jie tradiciją: kai tik kokia šalis pirmininkauja, leidžia jai prisistatyti. Lietuviai metė ekstrymą: sudėjo valandą iš Jeilio specialiai parsiskraidinto profesoriaus emerito Tomo Venclovos su skrabalais.

Su profesorium emeritu (toliau TV) daugmaž aišku. Mano smegenų skyreliuose jis yra suveltas į maždaug tokį asociacijų gniužulą:

Golemas arba dirbtinis žmogus; sūnus tėvo, parašiusio LTSR himno žodžius, bet o tačiau iš LTSR sugebėjęs būt ištrenktas disidentas (Helsinkio grupė); Pušis, kuri juokėsi;  keturios žmonos, viena iš jų pavarde iš vienos raidės, prailginta iki daugiau, kad padoriau atrodytų;  Brodskio draugas, taip labai, kad tapo gal pirmu lietuviu dalyvavusiu  Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje; dar be to ir Milošo draugas; kilimo klaipėdietis, o vis tik labiausiai vilnietis iš visų, ką žinau pasaulyje esant; lenkiškumą, žydiškumą ir kitokį Vilniaus įvairiatautiškumą natūraliausiai, lengviausiai ir intlelektualiausiai suvokiantis ir ant šitos bazės patraukliai mandrą antstatą lipdantis personažas.

Nepraleidau progos pažiūrėt į tokį personažą iš antros eilės. Paklausyt, ką apie Vilnių kalba spausdinimo mašinėlės tembru (čia taip buvo pristatytas), tai kas, kad ta kalba Kultūros baruose  prieš tris metus buvo publikuota Pats TV per kulminacinę vakarienę lengvai prisipažino, kai paklausiau, ar galiu tekstu plačiau pasidalinti.

Po to sekusioj neilgoj klausimų-atsakymų sesijoje profesorius suformavo Vilniaus ateities įžvalgą: sakė, gerai būtų, kad mudviejų* mįslingasis miestas taptų rytų – ar net ir šiaurės-rytų-centro Europos Liuksemburgu arba Strasbūru. Aš  nelabai supratau, ką tai reikštų: ką nors kitą, nei Šiaurės Atėnus ar Šiaurės Jeruzalę? Parlamento sesijas kartą per mėnesį? Šiaip intelektualinės ir politinės infrastruktūros užtikrinimą didesniems sprendimus priiminėjant? O gal LDK atgimimą naujam kontekste ir su naujom funkcijom? LDK tai man patinka.

Tuomi TV pasirodymą baigė, buvo pasodintas į pirmą eilę ir čia džigitų publiką ištiko skrabalai.

[youtube=

Kaip matyt iš filmuko, DGT susitikimui su skrabalais buvo šiek tiek ruošiamas. Aš gi juos išvydau pirmą kartą, kas būtų gal ir nieko, bet patalpa buvo labai maža, skrabalai nelabai maži, o Regimantas Šilinskas labai didelis, labai drobinis ir su labai žalvarine sege, ir dar turėjo labai nemažas garso kolonėles, per kurias leido bumčikišką takelį, kuriam skrabalais akompanavo. Ir taip kokius dešimt kūrinių. O paskutiniam – metė šonan skrabalus, į lubas savo lazdeles ir užtraukė savos kūrybos dainą, dešimties metų senumo. Va šitą:

[youtube=

(Jei pažiūrėsit jutūbo komentarams, pamatysit, kad R.Šilinsko giminaičiai prilaiko iš duonos nulipdytų nuogos A.M. Povilionienės skulptūrų. Tikrai Lietuvos talentai.)

Dar liepė visiems ploti ir pritarti. Kai kurie net pakluso.

Žodžiu, jei renginio kuratorių idėja buvo pristatyti Lietuvą dviem ekstrymais – intelektualiausiu disidentiniu kosmopolitizmu iš vienos pusės ir gaivališkiausia dzendobristiška lietuvių liaudies energija  iš kitos – tai sumanymas pavyko. Aš, pavyzdžiui, buvau priblokšta. Bet  nedrisau paklausti profesoriaus emerito, koks jam buvo įspūdis iš pirmos eilės ir ar pakluso raginimams ploti į taktą.

*TV, žinoma, nesakė, kad Vilnius yra mudviejų, nes jo skyreliuose aš į jokį gniužulą nesuvelta, bet kadangi Vilnius jo, o taip pat ir mano – tai galiu čia taip intymiai parašyti.

P.S. Pirmas cunamio epizodas buvo spektaklis Lietaus žemė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje, trečiasis – Jonas Mekas su Vytautu Landsbergiu Bozaro scenoje, o kulminacija – vakarienė pas Nancy su (tuo) pačiu Tomu Venclova.

 
Komentarai įrašui Lietuviškos kultūros cunamis Briuselyje. yra išjungti

Posted by on 2013/10/27 in Briuselyje, kultūra

 
 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos