Epigrafas Nr.1 (trumpas): Valstybės tarnyba ne tiems, kas neturi vaizduotės irba stuburo.
Epigrafas Nr.2 (ilgas): Tau reiks vaizduotės, kad aprėptum, kiek konkretaus poveikio visuomenei, ekonomikai ir visam pasauliui turi mažytis viešosios valdžios žingsnelis. Tau reiks vaizduotės, kad suvoktum, kaip tavo judinamas mažas sraigtelis sąveikauja su likusia mašinos dalimi. Dažnai teks prisiminti Čerčilio maksimą: “niekada, niekada, niekada nepasiduok”.<Valdiška tarnyba> yra pasirinkimas tų, kam ne vis tiek, ir kieno moralinis giroskopas leidžia išlaikyti protinį ir analitinį stabilumą, kai visi aplinkiniai šias savybes ima praradinėti ir dėl to kaltina būtent tave. Tai vertybėmis grįstas karjeros kelias, ir ego ten ne karalius. Asmeniniame gyvenime ir etiniuose pasirinkimuose būna laikas, kai turi liautis vykdęs įsakymus. Taip pat ir viešajame sektoriuje: tik čia dar turėsi kasdien taikstytis su tuo, kad tavo geriausi patarimai tik švelniai koreguos, o ne lems kuria kryptim eina visuomenė. Ir jei negali susitaikyti su sprendimu, kuris tau neatrodo geriausias, o po to dar ir nepriekaištingai jo įgyvendinti – valdiškos tarnybos patirtis pačiam bus skausminga.
Robertas Madelinas, Europos komisijos DG Connect generalinis direktorius[1]
Category Archives: Briuselyje
Apie pašaukimą valdiškai tarnybai: pasitikrinam moralinius giroskopus
Popietiniai asociacijų šaukštai: Uklė-Leningradas
Nepaspėju aš su G+ realiuoju laiku… Palaižau naktimis, kai anei man jėgų bebėr diskusijon veltis, anei daug šansų, kad kas nors mane anam gale išgirs – laiko skirtumas su tėvyne valanda, bet ta, kur lemtinga.
Tai dabar paskalambysiu savo šaukštais, absoliučiai po pietų (savaitė kaip), ir pasisakysiu čia Edith Cavell ir grupės Leningrad klausimais. Argi galėjau įtarti, kad alendeloniškasis +Liudvikas Andriulis užgaus mano jautriausias stygas – šiaip jau nei generaciškai nei socialiai ypatingai nepersidengiam, o bet yra universalių trigerių, pasirodo. Jei dar neaišku, tai kalba eina apie oxujliežuvio +LA įrašą sūnaus Kosto pirmųjų gimimo metinių proga, tekstas minkštas ir smagus, vienas malonumas būt buvęs pasharinti, bet pasirodė skirtas limituotai auditorijai. Tai, viena vertus, pasijutau ypatinga, į tam tikrus limitus patekusi, kita vertus turiu dabar dalytis asociacijomis iš teksto, kurio negaliu parodyt, be ryšio biški gaunasi. Read the rest of this entry »
