Belgijos nacionalinė šventė nutinka visada netikėtai. Rodos seniai jau turėjai priprasti, kad čia tik Vilniuje liepos 21-osios gatvė jau kadais atvadinta į Tauro. O belgai tą dieną švenčia kasmet, be pertraukos, nuo 1831-ųjų, kai prisikvietė Leopoldą būti pirmuoju savo karaliumi. Bet ir vėl tik trečiadienio vakare supratau, kad rytoj – dvigubos laisvės ketvirtadienis. Anei vaikų namie nebebėr, anei darban kas įleis.
Sugalvojom važiuoti į Mastrichtą. Nes aš, Olandijos fanė ir 100 km atstumu nuo jo gyvenanti, nebuvau ten buvusi. Jau po to, kai apie savo sugalvojimą prasitarėm plačiau, sužinojom, kad važiuoti į Mastrichtą per Belgijos nacionalinę šventę yra stabiliausias belgų įprotis – maždaug toks pats, kaip savaitgaliais šeimomis traukti į Ikėją, keturių dienų kūdikius susikabinus ant pilvo. Negali sakyti, kad nepragmatiška: važiuot netoli, išpardavimų metas, Olandijoj ir PVM mažesnis ir parduotuvės įdomesnės. Aš dar kartą gavau progą pasitvirtint, kokios mainstryminės yra mano kelionių idėjos. Nu bet tai ką. Skaityti toliau...
