Taip va ir prisigyvenom. Į Romą be jokio pasiruošimo, maždaug kaip į Valakampius. Iš karto pasakysiu – Romon nelabai gerai taip. Perdaug ten viskas persidengia, epochos, gatvės, funkcijos – pradžioj iš įpratimo dar bandai susigaudyti, nusipirkus orouoste beviltišką gidą, paskui, žinoma, atsipalaiduoji. Užsisaugai FB mesendžerio printscreeną, kur menotyrininkė iš Palangos greituoju būdu bando patarti, kuo užsiimti, ir supranti, kad šioms trims dienoms užduotis paprasta: atsirinkti tarp Berninio, Borominio ir Barberinių. Visa kita – bonusas.
Šiaip kai kur nors važiuoju ilgam savaitgaliui, į kokią visai nebūtą ar komandiruotiškai pralėktą, bet neapvaldytą vietą – tai nusikeliu kindlan “10 dalykų pamatytinų Bilbao/Porte/Stokholme/etc”. Tai bent žinai, nuo ko pradėt ir žemėlapių, telefono duomenų nevalgančių gauni. Šįkart nespėjau – jau Romos orouoste įsigytas gidas, kaip minėjau, kažkoks nelogiškas, o va plastifikuotas paprastas susilankstantis žemėlapis iš visur namõ parvedė. Žemėlapis, beje, mieste kioske kainuoja dvigubai pigiau, nei orouoste, buvau jau pamiršusi tokius dalykus.
Namõ… Mūsų dviejų naktų namai Romoje buvo ypatingiausias kelionės akcentas. Airbnb perlas, išieškotas, ne atsitiktinis. Atsidarai langą – po kojom Trajano forumas su žuvėdra perinčia. Nori – spjaudyk, nori žiedlapius barstyk. Naktį, nutilus kažkokiais skrabalais bitlų melodijas grojančiam indui – visas forumas tavo. Dieną – dar ir su visom aguonom, žydi kaip per kokias WWI metines. Skaityti toliau
