Europos Komisijos Berlaymont pastatas. Čia įdėjau tam, kad paneigčiau gandus, jog eurokratai dirba be langų.

Būna susiranda mane nepažįstami žmonės ir klausia, kiek lietuvių ir ką dirba Europos institucijose, daug tai ar mažai,  ką reikia žinoti/turėti/mokėti norint ten įsidarbinti ir kokios specialybės paklausios. Žodžiu, #ESidarbinimas. Mano galvoj jokie skaičiai nesilaiko, tai kaskart turiu iš naujo ieškoti lentelių, jose knistis, dėlioti “kaip čia gražiau/teisingiau/politkorektiškiau pasakius”, po to vėl viską pamiršti – iki kito karto.

Penkioliktą kartą lipdama ant to paties grėblio sugalvojau viską vienon vieton surašyti, o svarbiausia, nuorodas į (visiems, beje, prieinamas) lenteles įdėti, tegul besidomintys patys išvadas pasidaro. Tada jei norės mano komentaro, tegul kreipiasi. O tai jaučiuosi kaip svetimus kursinius rašydama.

Vat pavyzdžiui toks pirmas vakar gautas klausimas:

1. Neretai tenka girdėti, kad daugiausia galimybių įsidarbinti ES institucijose turi lietuviai vertėjai (teisininkai lingvistai ir pan.). Ar tai tiesa? Gal turite statistinių duomenų ar bent apytiksliai galite nurodyti, kiek proc. ES institucijose dirbančių lietuvių yra vertėjai (žodžiu arba raštu)?

Paprastas atsakymas: Tai aišku, kad į lietuvių k. vertėjo, lietuvių k. korektoriaus ar lietuvių k. teisininko lingvisto vietą lietuviams įsidarbinti galimybių daugiausia,  nes šiuose darbuose absoliutus konkurencinis pranašumas – mokėti kalbėti lietuviškai. Lietuviai lietuviškai  kalba dažniausiai geriau už kitų tautų atstovus.

Sudėtingesnis  atsakymas: Kalbinių specialybių konkursai yra vieninteliai, kur tarpusavyje konkuruoja tos pačios tautybės atstovai. Kadangi statistiškai lietuviai nėra geriausiai Europos Personalo Atrankos tarnybos (toliau – EPSO) konkursuose pasirodanti kategorija, todėl lietuviams konkuruoti vien su lietuviais yra lengviau. Ir laikant egzaminus, ir įsidarbinant – žr. Paprastą atsakymą.

Kai manęs prašo statistikos – aš einu į gūglą, kaži, kodėl manęs klausiantys to nedaro? Nes jau būnu kažkur numėčius nuorodą į Europos Komisijos tinklapį , kuriame informacija apie ES tarnautojus pateikiama įvairiais pjūviais. Pasirenku lentelę, kurioje eurokratai preparuojami pagal GD (Generalinį direktoratą) ir tautybę. Ir gaunu įrodymą, kad vertėjais (žr. DGT, vertimo raštu generalinis direktoratas bei SCIC, vertimo žodžiu direktoratas beigi korektoriais (žr. OPOCE , Europos publikacijų ofisas) dirba trečdalis visų Europos Komisijos lietuvių.

Šie duomenys atspindi padėtį tik Europos Komisijoje, bet joje dirba net 58% eurokratų, man šio įrašo tikslams reprezentatyvumo pakanka. Jei kam nepakanka – reiktų knaisiotis po atskirų institucijų tinklapius. Sykis klausime paminėti teisininkai lingvistai –galime pažiūrėti, kokie reikalai Europos Teisme .

Konkrečiai apie lietuvius čia nekalbama, bet beveik pusė Teismo darbuotojų yra lingvistai. (Komisijoje mano skaičiavimais jie sudaro apie 15 proc.). Taigi, darbo vertėjams čia dar apsčiau. Ypač tokiems retiems paukščiams kaip teisininkai lingvistai. Į šią specialybę kandidatų rasti sunku. Ir todėl, kad gamtoje teisininko ir filologo hibridas yra retas reiškinys, ir dar todėl, kad Teismas įsikūręs Liuksemburge, konkursus praėję žmonės savo planus kažkodėl noriau sieja su Briuseliu. Jei rasti sunku – patekti lengviau.

Ką reikia mokėti, turėti ir ką daryti norint tapti vertėju ar teisininku lingvistu Europos institucijoje – parašyta EPSO tinklapyje. (Jei lietuviškas tekstas trikdo, viršutiniam dešiniam kamputyje galit persijungti į bet kurią kitą iš 24 Europos Sąjungos kalbų).

p.s. kituose ESidarbinimo įrašuose kalbu apie tai, kad lietuviams ES institucijose yra kuo matuotis, kokios yra labiausiai paklausios specialybės ir kokių reikia gebėjimų aplikuojant – bei kodėl turėtum.