Čia liepia Vilniuje pasikrauti batareikas. Gerai, kad taip ir padariau, o tai žemiau aprašoma istorija galėjo grubiau baigtis.
Nu klausykit. Nufotografuoju paveikslėlį Vilniaus orouoste, paskelbiu G+, kad atsišviežinau jau savo batareikas, susidedu vaikus į lėktuvą ir parsikratau į Belgijos karalystę. Ten viskas rutiniškai – orouosto atvykimo aukšto prieigose parkuotis nė sekundei netaksams negalima, tai kylam į išvykimo aukštą, ten penkioliktą, paskutinę, minutę legaliai stovėdamas mus mašinon susipakuoja išvakarėse parvykęs klasiokas – kažkaip piktai aplink besitrinant flamų policininkams. Toks įspūdis, kad pikta jiems, jog pasišalinom ne šešioliktą minutę, kada jau jie būtų galėję mus teisėtai nubausti.
Ir čia flamų policajus atlieka lietuvišką policinės dekompensacijos pratimą*. Pradeda BARBENTI į mašinos langą, ir aiškinti, kad ant galinės sėdynės NEGALI sėdėti keturi žmonės (t.y. vienas trijų metų žmogus ant kelių suaugusiam žmogui).
Iš principo, jis, aišku, teisus. Ir neturi jo kasyti tai, kad du kartus į orouostą važiuoti niekam nesinori, ir daliai jaunos kompanijos styroti Starbuksuose papildomą valandą irgi gana traumatologiška. Pirmą minutę netgi galvojau iškrauti lagaminus ir atlankstyti šeštąją septynvietės Toyotos sėdynę, bet, kadangi įtariau dekompensaciją, tai maniau, jog taip lengvai čia viskas nesibaigs: gausim baudą arba už septynioliktą stovėjimo minutę, arba kažkas turės važiuot vaikiškos kėdelės, kuri šiam dviaukščiam šeimynos parsivežimui buvo išimta. O vaikai kažkaip nervingai reaguoja į policininkus ir šiaip pavargę, tai išlipau aš iš tos mašinos, o viena iš keturių užpakalinės sėdynės keleivių persėdo į mano vietą. Aš gi grįžau į orouostą ir išėjau pro kitas duris, įsėsti atgal į mašiną už kampo.
Nu bet flamų policija ne pirštu penėta. Stebėjo mano nekonspiratyvų išėjimą ir puolė sekti pėdomis. Pajutau nugaron alsuojant pavasario akimirkas, kurių nesu mačiusi. Paspartinau žingsnį per tuštoką orouosto personalo mašinų stovėjimo aikštelę. Policininkas iš paskos. Ir dar rėkia flamiškai – turi tam teisę, kas kad Belgijoj trys valstybinės kalbos, bet orouostas Flandrijos teritorijoj. Aj, nu mano nervai po kelionės irgi ne geležiniai, lietuviškai tada jam sakau : « menkai čia aš suprantu, ką man rėki ». Vyrutis tada man angliškai paaiškino akivaizdžią tiesą, kad aš esu Flandrijos teritorijoj ir turiu laikytis Flandrijos įstatymų. Kadangi man nebuvo taip jau akivaizdu, kokių Flandrijos įstatymų aš nesilaikau eidama per mašinų stovėjimo aikštelę savo namų link, ir šiaip tonas buvo grubus, tai atsakiau irgi grubiai : sakiau, kad Flandrijos įstatymų laikytis aš nusiteikus, bet išreiškiau įtarimą, kad jis, konkretusis vaikinas, gal neturi žmonos, kad neturi ant ko rėkti ir dekompensuoja ant svetimtaučių, kurie neturi kaip kitaip Belgijon patekti, kaip tik per Flandrijos oro uosto teritoriją. Vaikinas sutriko neilgam ir rėžė verdiktą : « you are a stupid woman » sakė jis man. Čia jau man pradėjo darytis juokinga. Va, sakau, tuoj persidėsiu atgal į smartphoną belgišką kortelę ir tu man pakartok, ką čia dabar pasakei. Mojo vyras į mane ranka ir grįžo ant kitų dekompensuotis – o gal tvarką orouosto prieigose prilaikyti, sunkus jų darbas, rimtai, nesiginčiju.
Manęs čia nėra, čia antimonarchistiškai šūkalojančius flamų separatistus belgų policija griebia. Bet ta pati unifroma mane durna boba išvadino.
Mane gi šeimyna ratą apsukus pasigavo vėl (sakė, vaikinas juos vilko žvilgsniu stebėjo pro šalį antrąkart važiuojančius, bet nesivijo). Grįžom namo, suvažinėjom į parduotuvę ir nuėjom į kinietišką Wok House, kuris atsidarė mūsų flamiško rajono gatvėj vietoj užsidariusio graikų restorano.
Moralo iš principo jokio. Globalizacija kaip realybė. Netgi sakyčiau maloni, jei nesi išvargęs nuo skrydžio. Ir neturi prievolės saugoti vaikų psichiką. Kitą kartą reikės važiuoti reikiamas sėdynes atsilanksčius ir vaikiškos kėdelės neignoruot. O dar užsirašysiu į olandų kalbos kursus. Seniai ruošiausi.
*Vertinimas subjektyvus ir, be abejo, įtakotas mano trijų valandų kratymosi padebesais sudirgintos sąmonės, bet gi tik Račo blogas yra objektyvi viešojo informavimo priemonė.
