Už Europos digitalizaciją atsakinga olandų komisarė Neelie Kroes (kaip mūsų Šemeta, tik ji yra labai krūta) sako, kad broadbandas yra digitalinis deguonis, be kurio visi nusprogsime. Ir kad Europa įkišusi virš 7 milijardų į tas deguonies pagalves, ypač rūpinasi atokesnėmis vietovėmis. Darželiuose vieną tokią po langais ir turim, ale dūstam ir negalim pasinaudoti.
Kai sėdžiu savo kaime ir žiūriu pro savo langą 60 metrų atstumu matau kelią Marcinkonys-Druskininkai. Palei kurį eina plačiajuosčio interneto kabelis. Ir kyla man klausimas: kai šitas va plačiajuostis yra taip vat ranka pasiekiamas – kodėl mano kaimo bendruomenė turi dusintis su Edge‘u? Kai man kyla klausimai, aš ieškau atsakymų. Papunkčiui:
1 punktas. VALDIŠKI NAMAI. Pro mane tekantis broadbandas nutiestas už internetinei atskirčiai mažinti skirto ES Rain projekto lėšas. Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“. Tokie žmonės kaip žiemą mokslų daktaru tapęs (sveikinam) RAIN-2 projekto koordinatorius Vytautas Tvaronavičius ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė manau tikrai žino, KODĖL broadbandas pasieks būtent TAS, o ne kitas 950 gyvenviečių. Bet tam kartui mane domina NE KODĖL, o KĄ DARYTI, kad jis pasiektų mano perspektyvius * Darželius. Kadangi pardavimų plačiajuostis.lt vadybininkė man sakė, kad privatiems asmenims jie broadbando nepardavinėja, net jei tas mums po uodega pulsuotų, tai tenka ieškotis operatoriaus, kuris galėtų norėti tą pauodeginį deguonies čiaupą atsukti.
2 punktas. FOLKLORAS. Yra konkrečiai žinoma, kad varėniškiai Teo stebukladariai komplekte su ta pačia ES Rain programa iš internetinės atskirties išplėšė mano bičiulį Tomą B. iš Musteikos kaimo – o ten tai jau tikrai gūduma: neduokdie mobilų būsi nustatęs ant automatinio tinklo pasirinkimo, tai nenulipsi nuo Baltarusijos operatoriaus ir šiaip briedžiai ten bėga slėptis, nes neskiria, kad ten ne Čepkelių rezervatas. Visiškai ne taip, kaip pas mus, ant asfaltuoto Druskininkų kelio, pusiaukelėj tarp Marcinkonių ir Margionių.
3 punktas. SUDUŽUSIOS VILTYS. 2011 m. spalio pabaigoj paskambinau 1817. Teo pardavimų vadybininkė manimi apsidžiaugė, padėjo išsirinkti planą, sutarėm dėl nuolaidų ir liepė laukti atsakymo dėl KADA turėčiau aš tapti plačiajuosčio interneto vartotoja savo kaimo vietovėje. Po kelių dienų gavau SMS žinutę, informuojančią, kad DEJA tam nėra techninių galimybių.
4 punktas. IŠ KUR TEO ŽINO, KAD NEAPSIMOKA? kadangi pro savo langą ir toliau matau tą užkastą plačiajuostį internetą, tai man sunku patikėti, kad tų techninių galimybių tikrai nėra. Manyčiau, kad jos yra, tik gal tam reikia papildomų investicijų ir Teo mano, kad tos investicijos neapsimoka. Tokiu atveju norėčiau žinoti, kokios yra tos papildomos investicijos ir kuo remdamasis Teo mano, kad jos neapsimoka. (Pvz. jei yra kažkoks kiekis abonentų, dėl kurio investicija jau apsimokėtų, tai koks tas kiekis ir iš kur Teo žino, kad jo nebūtų?)
5 punktas. APLINKYBĖS. su savo 4 punkto klausimu kreipiausi į varėniškius Teo vietininkus p.Vytautą ir Saulių. Iš jų supratau, kad nesvarbu, jog Teo ryšys pas Tomą į Musteiką keliauja pro mano namus tuo panosiniu-pauodeginiu plačiajuosčiu. Bet tam, kad internetas įveiktų 60 metrų iki mano kompo, reikia statyti atskirą pastotę ir išvedžioti Teo kabelius po Darželių kaimą. 5.a. lengvinanti aplinkybė kabelį, kaip supratau, gali atsivesti pats: Teo kabelį duos ir pamokys kaip kasti. 5.b. vienintelė sunki aplinkybė – reikia statyt pastotę, kurios kaina +/- 50000 lt.
6 punktas. NAUDA. 10 namų ūkių su 50 lt/mėn planais tą sumą sumestų per 100 mėn., arba 8 metus. Ir būtų viena atskirtim Lietuvoje mažiau ir dešimčia pilietinės demokratijos forpostų bei tikėtina kažkiek darbo vietų ir vilties spindulių daugiau + nuo devintų metų pajamos Teo už parduodamas paslaugas (realiai tai greičiau, nes atsirastų ir daugiau tų ūkių, kurie verčiau Galą žiūrėtų nei 4 baltarusiškus kanalus ir vasaromis dačnikai ir iš užsienių pargrįžę anūkai internetą siurbtų).
7 punktas. UŽSTRIGOM. Sekantis žingsnis būt buvęs įsipaišyti su šiais argumentais į TEO plėtros planą, ir išsimušti pastotę Darželiuose. Bet Varėniškiai inžinieriai dievagojosi su jokiais plėtrininkais gyvenime nesusiduriantys (kas šiek tiek gasdina, nes kaip tada Žemaitės gatvė Vilniuje sužinos apie poreikius Darželių kaime?) Kartu spėjom, kad yra plėtros laukiančiųjų eilės, kurios sudaromos atsižvelgiant į pageidaujančiųjų skaičių (bet kaip gali žinoti, ar žmonės pageidauja to, apie ko egzistavimą nė neįtaria? Ar norėjot Ipado prieš šešerius metus?). Tačiau negalėjo man patarti, nei kur apie tas eiles galima sužinoti, nei kaip į jas įsipaišyti, nei kokiu būdu savo likimą toj eilėj pagreitinti (pvz. sutelkiant daugiau potencialių abonentų ar prisidedant prie pastotės įrengimo išlaidų). Atgal į 1817. Kur buvo labai blogai. Net nepasakosiu. Jokio rezultato.
8 punktas. VEIDU Į OMNITELĮ. Puoliau kryžium Telenedoj – Omnitelio vietininkai prie Druskininkų turgaus. Darykit, sakau, ką nors, socialiniai tinklai be manęs verkia, sąskaitos nemokėtos, demokratija pavojuje. Direktorius Jonas atvažiavo pas mane į kaimą, išlipo iš mašinos su kažko matavimo prietaisu, į kurį pažvelgęs ištarė „nu jo“, bet po to sumontavo kokį tai 3G stiprintuvą ir išlaužiu, geram vėjui esant, visai nieko interneto greičius. Bet kaimui tai ne išeitis: jei visi ant tos 3G srovelės sušoktume, tai mikliai ji vėl Edge‘u pavirstų, o be to, net ir su 3G deguonį siurbdamas ilgai nepatrauksi.
10 punktas. INTERNETŲ VILTIS. Kai Skirmantas Tumelis internetų prareitinguotas iš šimtas antros vietos į keturiasdešimt kažkelintą pakilo, Rokiškis sakė – matykit, internetai jėga. Ot kad ta jėga kokiu viralu stebuklingu išsilietų, plėtrininkų nemeilę ir užkeikimus nuplautų. Nes aš labai noriu, kad Darželiuose broadbandas būtų.
Iš tikro tai aš visada – tpfu, tpfu, tpfu – gaunu, ko noriu. Todėl norėt turiu labai atsargiai. Vaikystėj norėjau būt karalaite. Ir žinokit, nešioja man pusryčius į lovą
Ir galėsiu tada palikti savo auksinį narvelį Brabante ir grįžti ten, kur daug prasmės būti. Ir dirbt iš ten visokius interneto reikalingus darbus. Hubą gal kokį įkurtume. Su Mindaugu Daniu ir Panparku konkuruotume. O gal geriau kolaboruotume. Kiltų žmonių gerovė nuo to digitalinio deguonies ir parsikviestume Gala į kiekvienus namus. Ir Teo gerai būtų. Ir Vytautas su Ieva dar vieną apylinkę prie 950 pridėtų.
Sutikčiau Neelie Kroes Briuselyje ir sakyčiau, prašom, Komisare, į Darželius. Deguonim pakvėpuoti.
Teo, duok deguonies. Juk gali?
Žinau, broadbandas bus čia.
Net hubas gal žydės,
Jei vienas nulis du
Padėt mums sugebės.
* Tai žinoma, kad perspektyvus yra kaimas, kur geltonas autobusiukas kasryt 7 vaikus išveža. Ir antra tiek jaunesnių broliukų bei sesučių juos pavydžiais žvilgsniais nulydi.
skirmantas tumelis
2012/11/08 at 07:24
🙂
Pabandysiu apibrėžti problemą trumpiau:
1. Reikia ~50 kLTL investicijų, žmonės bent 10 tikrai yra ir gal net pakasti iki savęs padėtų (dar kaštų maž kiek sutaupytų).
2. Vietiniai pardavėjai nesusisiekia su įmonės vadovybe, negauna jų dėmesio ir negali pasakyti jų nuomonės apie tai.
3. 1817 lakoniški ir negatyvūs.
Reikia:
1.Kad jums aiškiai pasakytų žmonės iš TEO, jog tikrai nedarys ir paaiškintų kodėl arba
2. ką daryt, kad internetas broadbandinis irba net šviesolaidinis atsidurtų Darželiuose.
Atnaujinimai:
1. Žemaitės gatvę TEO vadovybė jau paliko. Dabar mes Lvovo gatvėj -- „Verslo Burėse“.
2. Ašai Internetų dėka pakilau ne 42’ą o į 24’ą vietą.
galibuti
2012/11/08 at 07:39
Ot tai ačiū už trumpiau! Biškis korekcijos:
1) tie ~50 kLTL man rodos iš lubų kabinti (labai neužtikrintai p.Saulius man estimateus ištarė. Bet kai nieko kito neturėjau
2) vietinių pardavėjų net neradau. Radau inžinierius (Vytautą ir Saulių), tie buvo labai paslaugūs ir inžinieriškai išmanūs -- bet apie pardavimus nekompetetingi. tie palapinėj prie Marcinkonių ežero nesiskaito.
3) 1817 -- labai korektiškai vykdo rutinines funkcijas (pirmą prašymą priėmė labai sklandžiai), bet kai problema netipinė, tai užstringa kaip papūgos (eikit pėsčia į vartotojų skyrių), vietoj to, kad paeskaluotų problemą tam, kas kompetetingas. Čia apie tą mano antrą bandymą. Gal tiesiog tą kartą nepasisekė.
Dėl reikia -- tikrai to. O skirtumas tarp broadbandinio ir šviesolaidinio koks -- broadbandas tai vamzdis, kuriuo gali eiti belen koks srautas, kad ir šviesolaidis, kad ir tamsolaidis?
Dėl atnaujinimų -- 24 sakyčiau nerealu, jei būtų ne apie tamstą. Bet atrodo, pačiam viskas realu. Tak derzhat’. O Lvovas vietoj Žemaitės -- nu ką darysi.
skirmantas tumelis
2012/11/08 at 11:42
Tai kai bus sužinota tai bus ir atsakyta.
O šiaip tai 24 tikrai…
Lvovas vietoje Žemaitės yra gerai, nes tada galiu pėsčiomis eiti į darbą ir namo.
skirmantas tumelis
2012/11/08 at 12:02
A jo, nepaaiškinau kas tas broadband’as ir kas tas šviesolaidis.
Šviesolaidis tai yra perdavimo terpė -- skaidrios medžiagos siūlelis, kuriuo sklinda žmogaus matymo ruožo dažnio elektromagnetinės bangos (o sklinda, dėl fizikinės savybės, vadinamos absoliučiu atspindžiu).
BroadBand -- tai toks brendas daugiau nei kažkokia sąvoka. Tipo plačiajuostis ryšys. Plati juosta -- tai irgi iš fizikinio dydžio -- plati dažnių juosta/ruožas, nes kuo platesnė ta juosta -- tuo daugiau informacijos galima perduoti. BroadBand’as atsirado, berods, po dial-up’o, kur greitis buvo ribojamas telefonui skirtos pralaidos pločiui (64 kbps).
Šviesolaidžiu, tuo tarpu, sklinda itin aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, o informacinėse technologijose perdavimo spartą galima didinti didinant perdavimo dažnių juostą arba didinant dažnį.
Šviesolaidžio skaidula perduodamos informacijos greičiai matuojami gigabitais dešimtimis ir gal jau net šimtais tų… Gigabitų. Štai čia mums Wikipedia į pagalbą (žr. ten kur „Modems—narrow and broadband“). Dabar TEO naudoja GPON technologiją.
Žodžiu, šviesolaidinė prieiga į namus yra pats geriausias Broadbandas šiuo metu pasaulyje. O Lietuva viena pirmaujančių šalių, pagal šitos technologijos skvarbą. O jei į Darželius nuves kokią atšaką, tai bus apskritai nerealiai.
skirmantas tumelis
2012/11/08 at 12:13
Nu ir dar…. 😉 Tos investicijos gali būti didelės ir dėl to, kad magistraliniu šviesolaidžiu teka labai daug informacijos -- daugybės klientų. O tai reiškia, kad daroma atšaka turi netrukdyti tiems duomenims keliauti ten kažkur kitur, o tuo pačiu ir prijungti jus į tą magistralę. O tai, vėlgi reiškia, kad reikia statyti „gudrią“ įrangą, kuri moka dekonstruoti signalą, tada iškoduoti jį iki ten, iš kur galima jau daryti atšaką ir tada viską vėl sukoduoti ir sukonstruoti.
Galima dar ir taip įsivaizduoti: magistrale sklendžia toks suvyniotas, susuktas ir visaip kaip suspaustas megztukas sumegztas iš daugybės, kokio melejono nailoninių plonyčių siūlų, o raštas toks sudėtingas-sudėtingas. Tai įranga turi išardyti tą megstuką, paimti vieną tą siūlelį, padaryti iš jo kitą -- mažesnį megztuką, jį atiduoti ten kur reikia, o tą didelį megztuką vėl sumegzti ir atiduot ten, kur jis važiavo. Ir visa tai reikia daryti realiu laiku, t.y. 100’ais Gigabitų per sekundę greičiu.
skirmantas tumelis
2012/11/08 at 12:14
Nepavyko šįkart nuorodos geros suformuoti 😉
Ledas
2012/11/08 at 19:12
Internetą į DARŽELIUS!
Atsiprašau, bet aš noriu keiktis:
http://ziniatinklis.lt/2012/11/08/teo-duok-lietaus-ir-netrukdyk-laisviems-pilieciams-keiktis/
galibuti
2012/11/08 at 20:38
Visi nedrausmingi komentatoriai vysto diskusiją Rokiškio pasharintame mano poste G+: https://plus.google.com/u/0/112287387555836564296/posts/fjR8ZpduNyw
galibuti
2012/11/08 at 20:40
dar keli komentuoja mano G+e: https://plus.google.com/u/0/118236339739799272596/posts/d8ezSFFp6h6
galibuti
2012/11/08 at 20:42
O mano draugė Rita situacijos beviltiškumą man išaiškino FB: Na sveika,
as del tavo klyksmo apie interneta, kuris eina salia Darzeliu.
Nesitikslinau su kolegom siandien, bet papasakosiu tau trumpai apie islaidas, kurias patirs TEO, jei darys tokius individualius projektus. Tavo klyksmas labai panasus i mazo namelio salia greitlkelio Kaunas-Klaipeda „Kodel nera nuvaziavimo i mano sodyba salia tokio grazaus plento, o as turiu vaziuot aplink“…
TAigi:
1) sviesolaidzio trasa priklauso ne TEO. Reikia PROJEKTO individualaus del prisijungimo prie sviesolaidzio. Toks prisijungimas imanomas tik ties HUBais -- tai yra ten, kur sviesolaidis yra „suklijuotas“, slia stiprintuvo ar atsisakojimo. oodel negalima bet kur? todel kad tada tai nebebus greitkelis , nes kiekvienas isikirtimas i linija letina transportines galimybes.
2) jei, sakykim, kazkur netoli snaduta -- reikia projekto. Kodel valstybines projektavimo institucijos ima 5000LT uz projekto „analize“ manes neklausk, bet projektas paprastai kainuoja apie 15 000 Lt su visais formalumais.
3) atsisakojimo statyba. Cia tau ne vielutes susukt kaip prie telefono. Sviesolaidis -- stiklo pluostas su labai trapiais reikalavimais. Todel statomas „sakotuvas“ -- tokia mazyte patalpele su iranga, kainuojancia iki 10000 Lt, kad visi norintys jau galetu pasijungt. Maziausias kiekis -- 8 port. Statyba +iranga = 20000 Lt.
4) tada kasames iki kiekvienos sodybos -- nepamenu, kiek kainuo 100 m. transejos..
5) Ivadas i namus -- vel tas pats sakotuvas, tik mazesnis -- apie 2 -3 000 Lt.
Skaiciuojam: vieno tasko pajungimas -- 40 -- 45 000, 100 klientu pajungimas viename name -- ta pati suma. Investicijas reikia atgauti per 3 metus. Jei turi noro moketi po 1200 Lt per menesi -- TEO pastatys. gal.
Ar aiskiau?
galibuti
2012/11/08 at 20:43
Į ką aš jai atsakiau taip: Aš tik amžiais netobulai išsireiškiu, bet iš tikro mano įrašas labiau apie tai, kad ES babkes interneto ATSKIRČIAI MAŽINTI paėmusios institucijos darbo iki galo nepadarė, tai gali dabar gal galvas pasukti, kaip sumotyvuoti privačius operatorius investuoti ten, kur rinka savaime neatsiperka. Teo čia taip konkrečiai iškilo ir todėl, kad teleinfrastruktūros motina, bet labiausiai dėl to, kad ten dirba Skirmantas Tumelis. Jei nueisi į tą kitą blogą, tai pamatysi.
skirmantas tumelis
2012/11/08 at 20:59
O klausyk, o gal galima pabandyti projektą parašyti ES’inį? Kaip privatus asmuo arba kaip privaičų asmenų grupė? Iš kokių nors struktūrinių lėšų, kad ir tos pačios atskirties mažinimo? Ūkininkai tai gauna už kažkokius laukus ten kažką, jei parašo gi…
galibuti
2012/11/08 at 22:37
Labai sudėtingas variantas. Ir abejoju ar infrastruktūros projektus gali rengti privatūs asmenys. Bet jei visikiti variantai atkris, tai aiškinsiuos ir šį . Dabar būt gerai iš Teo gaut atsakymą -- jei bus koks nors „ne, niekada“, tai tada jau lipsiu ant susisiekimo ministerio kokio naujo. Galgi nebus Gražulis.
Ri Baja
2012/11/10 at 15:02
Nu vel teks isikist.
1) savo atsakyma Agnei su raff islaidu vertinimais rasiau privaciai. ir poreikio viesai diskutuot investicijas visai neturiu. Bet kokiu atveju suma yra arti Skirmanto minetos 50K LTL, kuria Tu, Agne, abejoji, bet ji labai reali.
2) Svedijos ir Suomijos praktika yra telekomunikaciju rinkos suskaldymas „sluoksniais“, kur kiekviena rinka veikia savarankiskai. 1 sluoksnis -- infrastruktura. Tai pasyvus tinklas -- laidai ir sujungimai. 2 sluoksnis -- Operatorius, t.y. organizacija, kuri suaktyvuoja ta tinkla, prijungia prie pasaulinio tinklo, priziuri kad visa yranga tvarkingai veiktu, remontuoja nutrauktus laidus, etc. 3 lygis -- paslaugu teikejas. Imone, kuri teikia konkrecius produktus ant tinklo -- formuoja tam tikro greicio interneto srautus, juos shapina, filtruoja, anti-spamina etc., arba pasak Skirmanto „mezga megstukus“. Svedijoje Viskas veikia taip -- Namu bendrijos ar miestas yra infrastrukturos savininkai, jie turi sutartis su operatoriais, kuriems MOKA uz tinklo prieziura ir prieigos uztikrinima bent keliems paslaugu teikejams. PAslaugu teikejai kaip TELIA, TELE2 ar Telenor moka nuoma bendrijoms uz JOS tinklo prieiga ir ima mokesti is galutiniu vartotoju uz interneto paslauga… Va toks tarpusavio santykiu kishmish…Lietuvoje rinka nepadalinta taip, musu reguliatorius nusprende rinkos neskaidyti (bo jiems taip paprasciau). TEO yra ir Dievas tevas (inftastruktura) ir Dievas sunus (operatorius) ir sventoji dvasia (paslaugu teikejas). Juridinis asmuo Lietuvoje gali buti infrastrukturos savininkas be telekomunikaciju licenzijos. Zinau 2 sodu bendrija, viena prie Nemencines, kurios yra TINKLO (paskutines mylios) savininkes. Yra kazkoks UAB, kuris ta tinkla priziuri. Ir kazkas jiems teikia interneta tuo tinklu -- Bite, berods. Taigi, toks kelias yra imanomas 🙂 O siaip tai rasykit REGULIATORIUI apie galimybe kurt nuosava operatoriu.
galibuti
2012/11/10 at 16:40
1) nu vis tiek teko viešai padiskutuoti. nesijaučiau labai jau gerai daranti privato tekstą viešai dėdama, bet sakiau gi, kad dėsiu, neslėpiau, ir toks vertingas diskusijai tavo paaiškiniamas buvo, už kurį labai ačiū. 2) Kažkaip galvojau nugyvent gyvenimą nekurdama nuosavo operatoriaus -- nes Darželių kaime už paslaugą kaip mieste kas mėn susimokėt chebros surinkčiau, bet tinklus valdyt tai tikrai kompetencijos be. Tai gal dar paprastesnių kokių sprendimų rasim.
Ampaudu tik, kad miesto ir kaimo atskirties mažinimas bei vietos verslumo skatinimas garsiai skalambijamas kaip tikslas, bet iš tikro kaime reikia šešis šimtus kartų daugiau pastangos padėti, kad gautum rezultatą artimą miestiškam. Nu bet nieko. Reiks -- padėsim šešis šimtus.
Saulius
2013/09/10 at 07:46
Įdomu, kodėl niekas iki šiol nedaro lokalių infrastruktūrų. Kurios priežastys labiausiai tinkamos:
1. finansinės problemos -- nėra paramos, fondų, teo, leo, šmeo neinvestuoja, nes neatsipirks? Žr. 4-ą punktą 🙂
2. tingėjimas, nenoras išplėsti tinklą, užimti tvirtas pozicijas?
3. Startavęs PRIP.
http://www.placiajuostis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=93&Itemid=45&lang=lt
Bet kad tik kelias vietoves svarsto (svarstė) pajungimui. Trūksta finansų, pajėgumų įgyvendinant ar dar kas?
4. kita. Kas?
Įdomu variantas pačiam įsteigti kokį uab, bendriją, padaryti infrastruktūrą (nebūtinai žemėje, gal bevieliu vietoje), ir priversti atvesti greitą internetą (šviesolaidį) iki vietinės infrastruktūros pagrindinio mazgo?
Būtent priversti, nes gali pasakyti -- padarei, tai ir turėk.
Saulius
2013/09/10 at 08:53
Blyn, neįdėmiai perskaičiau Ritos FB išaiškinimą, bet trūksta info.
Dalį info radau čia:
http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/sviesolaidinio-tinklo-architekturos
Bet vistiek trūksta info su skaičiais:
– pradedant greičiais (žiūrint į perspektyvą, manau reiktų orientuotis nuo 1 Gb/s iki 10 GB/s dešimtmečiui, daugiau tokiam laikotarpiui nėra prasmės)
– atstumas nuo kažkokio pagrindinio devaiso (rūterio, spintos ir pan.) ir greičio (aktualu virš 100m, kai jau UTP kabelis „neišneša“),
– tarpinių elementų kiekio vienam abonementui (atsišakojimo kažkoks devaisas, jo statymo sąlygos -- griovyje, spintoje ir pan.)
– jungimasis prie HUB`ų
– sąmatos, kas kiek kainuoja.
Kas galėtų pusiau oficialiai suteikti tokią info ir dar daugiau? Vilniaus miestelyje. Daug techninių duomenų reikia ir kainos. Noriu demokratijos Darželiuose! 😀