Susirinkom šiandien managemento awaydėjuje [1]. Koučius toks atvažiavo, britas, Sidnėjaus olimpiados aukso medalininkas aštuonviečių valčių rungty. Protino mus tema „How to make your boat go faster“. Stojo interaktyvus momentas. Parodė skaidrę su tarakonu. Read the rest of this entry »
Monthly Archives: spalio 2012
Le Corrège – sveiki atvykę pas Nancy
Turėjau ofisą, pro kurio langą galėdavau perskaityti priešais esančio kabako pietų pasiūlymus, nes Nancy [1] juos išrašydavo ant lentos, kurią išstumdavo prie perėjos kaip tik man po langu. Po to išsikėlėm kitur, tai lentos nesimato, bet pas Nancy į Le Corrège [2] kartais pargrįžtu. Tiesa tik pietauti, bet, anot tinklapio, ketvirtadieniais ir penktadieniais čia galima ir vakarieniauti, tad kokiems nors komandiruotiesiems, nusėdusiems viešbučiuose apink Šumano žiedą (populiarus pasirinkimas, nes komandiruotieji dažnai turi reikalų šiame rajone) gal visai ir nieko variantas, kai Grand Place ir žuvų gatvė [3] jau turistiškai apvaldyti.
Kol nepamiršau : į Le Corrège būtina paskambinti ir užsisakyti staliuką. Nes stalų ten nedaug, o įstaigų su išalkusiu kontingentu aplink pakankamai. Ir dar dėl tos pačios priežasties ateiti ten geriau tarp 12:30 ir 13:00, nes Nancy yra olandė, todėl stačiokiškai teisinga ir aptarnauja ne pagal ten kokį myliu/nemyliu, o first come/first served. Tai jei ateisi paskutinis, tai paskutinis ir gausi, o virtuvėj jos vyrelis sukasi vienas, jei pasiseka – dviese su kokiu gizeliu.
Mes ten ėjom keturiese – malonu su savo vyru perpiet susitikti ir dar porą ponių, seniai matytų, išsikvietėme. Įtariai į mane žiūrėjo, jų patiekalus telefonu pliauškinančią, bet liepiau netrukdyti ir nekreipti dėmesio, sakiau, čia toks mano projektas. Projektus Šumano žiedo apylinkėse gerbia.
Iš išorės kabakas atrodo paprastai, nes ir yra paprasto gyvenamojo namo pirmame aukšte:
Aš irgi važinėju motociklu, tiksliau motoroleriu. Bet mano yra šokoladinė Vespa, tai čia kažkieno kito.
Apie pašaukimą valdiškai tarnybai: pasitikrinam moralinius giroskopus
Epigrafas Nr.1 (trumpas): Valstybės tarnyba ne tiems, kas neturi vaizduotės irba stuburo.
Epigrafas Nr.2 (ilgas): Tau reiks vaizduotės, kad aprėptum, kiek konkretaus poveikio visuomenei, ekonomikai ir visam pasauliui turi mažytis viešosios valdžios žingsnelis. Tau reiks vaizduotės, kad suvoktum, kaip tavo judinamas mažas sraigtelis sąveikauja su likusia mašinos dalimi. Dažnai teks prisiminti Čerčilio maksimą: “niekada, niekada, niekada nepasiduok”.<Valdiška tarnyba> yra pasirinkimas tų, kam ne vis tiek, ir kieno moralinis giroskopas leidžia išlaikyti protinį ir analitinį stabilumą, kai visi aplinkiniai šias savybes ima praradinėti ir dėl to kaltina būtent tave. Tai vertybėmis grįstas karjeros kelias, ir ego ten ne karalius. Asmeniniame gyvenime ir etiniuose pasirinkimuose būna laikas, kai turi liautis vykdęs įsakymus. Taip pat ir viešajame sektoriuje: tik čia dar turėsi kasdien taikstytis su tuo, kad tavo geriausi patarimai tik švelniai koreguos, o ne lems kuria kryptim eina visuomenė. Ir jei negali susitaikyti su sprendimu, kuris tau neatrodo geriausias, o po to dar ir nepriekaištingai jo įgyvendinti – valdiškos tarnybos patirtis pačiam bus skausminga.
Robertas Madelinas, Europos komisijos DG Connect generalinis direktorius[1]
