A.S.  Čia nežinau, ar priklauso tradiciniam pirmapostiškam žanrui, bet turiu pasiskųsti tuo kas netobulai man čia atrodo:  1) norėjau, kad Obamos kvapo video būtų embedintas, o ne linku pasiunčiamas ir 2) norėjau, kad būtų kokie susisubscraibinimo arba sharinimo valdikliai  — viskas ką easypyziniu automatu* gavau savo grynai WPressiniame bloge http://galibuti.wordpress.com/. Gal čia tokia POPOliarumo kaina?

Nuotrauka su drugeliu (ta oranžinė dėmė, matosi?) ant mano kaimiško stogo  turėjo nostalgiškai** užplūsti mano lietuviško blogo antraštinę dalį – kaip fonas žodžiui „namop“. Bet ne tai neradau  Word Press temos, kuri leistų tą drugelį po namop pakišti, ne tai nesugebėjau suprasti, kaip tai padaryti, tai kišu drugelį kaip sugebu, nes startuoti reikia, o tai vėl užmiršiu savo loginus ir passwordus.

Šitoj vietoj įvyksta sąsaja su sportbačiais: prieš septynerius metus apsigyvenom tokioj vietoj, kur žmonės aplinkui rytais bėgioja. Nusprendėm, kad ir mes su RM galėtume. Va tik sportbačius įsigysime.  RM, tiesa, net įsigijo, bet laukė manęs, ale taip ir nesulaukė, ir tie jo sportbačiai kažkur pasimetė per kraustymusis užpraeitą vasarą, tiek to, kad pasimetė, nes dabar gyvename vietoje kur bėgioti nebe taip norisi. Tai čia apie tai, kad jei lauksi tobulo aplinkybių susiklostymo, prieš ką nors pradėdamas, tai greičiausiai pabaigsi nepradėjęs.

O būtų gaila, mat namop – Lietuvop – tikrai žinau, kad grįšiu, ir būtų patogu, jei nereikėtų kiekvienam aiškinti, kas esu ir ką galvoju – kad kokie gal 17 maždaug žmonių žinotų apie ką su manim norėtų pašnekėti. Tai jeigu rašai popoliariampoportale tai yra šansas, ane? Dar turiu dvi misijas – vieną apie Salomėją Nėrį, kitą apie plačiajuostį internetą, ir joms turiu ne tai susikaupt, ne tai atsipalaiduoti, kad išsilietų, kas sukaupta. Tai kaip ir ruošiuosi aikštelę.

O dar savo kitam, ne lietuviškam gyvenime pamatau ar išgirstu dalykų, apie kuriuos norisi lietuviškai pasidalinti, ar pasiteirauti, pvz. čia vat (norėjau, kad būtų įkištas video, o betgi reikės pele padirbėti):

TeamObamaTalksDigitalVision

toks Alec Ross, kaip ir krūtinė Nr.1 už Obamos socialmedijinės rinkimų kampanijos, tehnariškos diplomatijos tėtis ir natūralus ideologas – besibaigiant 26-ai įrašo minutei pasakoja, kaip kažkokie vilniečiai kažkokiems ukrainiečiams padėjo kažkokias viešosios sveikatos prieinamumo problemas išspręsti. Tai man tiesiog smalsu, kas čia Lietuvoj taip arti Obamos buvę, ir kas čia per LDK formatai – nors aš, žinoma, labai už.

Už – geras žodis už-baigimui. Tuom tarpu.

*  tik tas automatas mano blogerišką užsidegimą ir išgelbėjo, bo man mįslė net užtrauktukas, ką ten kodas. Nors didžiuojuosi sugalvojusi „justify“ įsipeistinti į html, kad tvarkingai tekstas pagal paraštes rikiuotusi.

** Iš tikro tai čia ne kokia dūminė etnografija, devyni sluoksniai drebulės, brangiau nei visokios ten skardos spalvotos beigi gofruotos, suklojom užpraeitą vasarą.